Priimta ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija

Šiandien Europos Komisija priėmė naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kurioje aptaria pasirengimą neišvengiamam klimato kaitos poveikiui. Strategijoje išdėstoma ilgalaikė ES vizija iki 2050 m. tapti klimato kaitos poveikiui atsparia visuomene, visiškai prisitaikiusia prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio.

Ši strategija papildo ES plataus užmojo tikslą iki šio amžiaus vidurio neutralizuoti poveikį klimatui: jos tikslas yra ES ir pasaulyje stiprinti gebėjimą prisitaikyti bei sumažinti neatsparumą klimato kaitos poveikiui, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu ir Europos klimato teisės akto pasiūlymu.

Strategija siekiama trijų tikslų ir siūlomi įvairūs jų įgyvendinimo veiksmai:

  • užtikrinti pažangesnį prisitaikymą – gilinti žinias ir gerinti duomenų prieinamumą, kartu įveikiant su klimato kaita susijusį netikrumą; surinkti daugiau ir geresnių duomenų apie klimato kaitos keliamą riziką ir su jo kaita susijusius nuostolius ir imtis veiksmų, kad „Climate-ADAPT“ taptų patikima Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platforma;
  • užtikrinti sistemingesnį prisitaikymą – remti politikos plėtrą visuose valdymo, visuomenės ir ekonomikos lygmenyse ir visuose sektoriuose tobulinant prisitaikymo strategijas ir planus; atsparumo klimato kaitai klausimą integruoti į makrofiskalinę politiką ir skatinti gamtos procesais pagrįstus prisitaikymo sprendimus;
  • spartinti prisitaikymą visose srityse, skubiau kuriant ir diegiant prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus; mažinant su klimatu susijusią riziką; šalinant su klimatu susijusios apsaugos trūkumą ir užtikrinant gėlo vandens prieinamumą ir tvarų tiekimą.

Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad nepakankamas pasirengimas gali būti pražūtingas. Nuo klimato kaitos vakcinos nėra, tačiau visgi galime su ja kovoti ir pasirengti neišvengiamiems jos padariniams. Klimato kaitos poveikis jau juntamas ir ES viduje, ir už jos ribų. Naujoji prisitaikymas prie klimato kaitos strategija padės mums rengtis intensyviau ir nuosekliau. Jei šiandien imsimės darbo, dar galėsime sukurti klimato negandoms atsparią rytdieną.“

Ekonominiai nuostoliai dėl padažnėjusių klimato kaitos sukeltų ekstremalių meteorologinių reiškinių nuolat auga. Šiuo metu vien jų suma Europos Sąjungoje vidutiniškai didesnė kaip 12 mlrd. EUR per metus. Iš konservatyvių įverčių matyti, kad pasaulio temperatūrai pakilus 3 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, esamomis sąlygomis ES ekonomika kasmet patirtų ne mažiau kaip 170 mlrd. EUR nuostolių.

Klimato kaita daro poveikį ne tik ekonomikai, bet ir karščio kamuojamų europiečių sveikatai ir gerovei: visame pasaulyje 2019 m. daugiausia mirčių atnešusi stichinė nelaimė buvo karščio bangos Europoje, per kurias žuvo 2 500 žmonių.

Šaltinis: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje