Padangų tvarkymo Lietuvoje ypatumai – kodėl nėra sutvarkomos visos padangų atliekos?

Į Lietuvą įvežamų transporto priemonių padangų ir jų atliekų kiekis kasmet auga. Per metus į šalį įvairiais būdais patenka per 40 tūkstančių padangų, tačiau tik kiek daugiau nei pusė yra tinkamai sutvarkomos. Problema – netinkamai funkcionuojanti padangų atliekų surinkimo sistema. Kodėl ji neveikia bei ką būtina keisti, kad būtų užtikrintas tinkamas visų senų padangų surinkimas ir sutvarkymas bei tam sudarytos geriausios sąlygos tiek gyventojams, tiek verslui, tiek atliekų tvarkytojams?

Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis aiškina, kad dabar veikianti padangų tvarkymo sistema neužtikrina visų padangų tinkamo sutvarkymo. Viena iš priežasčių – dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės tvarkyti padangų arba jos nevykdo.

„Teisės aktai yra skylėti, o tai sąlygoja aibę problemų. Viena jų – tik dalis gamintojų ir importuotojų vykdo savo įsipareigojimas. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai pateikė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų. Tuo tarpu prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus pateikia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja“, – teigia A. Skinulis.

Skaičiuojama, kad į Lietuvą per metus nelegaliai patenka apie 4 tūkst. padangų, o dar 9 tūkst. atkeliauja su transporto priemonėmis. „Taigi susidarantis padangų atliekų kiekis yra kur kas didesnis nei skelbiamas oficialiai“, – teigia Aplinkos apsaugos instituto vadovas.

<….>

Siūlo keisti sistemą iš esmės Kad padangų atliekų sistemoje būtini pokyčiai, pritaria ir A. Skinulis. Anot jo, tam, kad keistųsi situacija, o verslas būtų ištrauktas iš šešėlio ir pagaliau išvengtume aplinkos taršos, būtina teisės aktuose numatyti pareigą visiems padangų gamintojams ir importuotojams, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, organizuoti ir finansuoti padangų sutvarkymą.

„Teisės aktai turėtų užtikrinti, kad senų padangų turėtojams, t. y. tiek servisams, tiek pardavėjams, tiek gyventojams, šių atliekų pridavimas nieko nekainuotų ir būtų patogus, nes tiesiog didelė administracinė našta neišsprendžia problemos“, – teigia A. Skinulis.

Pasak jo, tokie pokyčiai ne tik sudarytų sąlygas verslui ir gyventojams nemokamai bei patogiai atiduoti senas padangas, bet ir atpigintų padangų atliekų tvarkymą.

„Individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje savivaldybėje, o bendradarbiaujant su regioniniais atliekų tvarkymo centrais, organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų. Sudarius galimybę nemokamai ir patogiai atiduoti padangas visiems jų turėtojams, sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs pakelėse, pamiškėse, prie komunalinių atliekų konteinerių ar bus sandėliuojamos, o bus tinkamai sutvarkomos“, – pasakoja A. Skinulis.

Dėl neišvystytos žaliosios ekonomikos, didžioji dalis padangų perdirbimui iš Lietuvos keliauja į Lenkiją tačiau, pasak A. Skinulio, mūsų šalis yra pajėgi ne tik tinkamai surinkti padangų atliekas, bet ir jas perdirbti vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais.

„Tokiai valstybei kaip Lietuvai, kuri neturi savo resursų, gamtos išteklių, būtina siekti žiedinės ekonomikos – kuo daugiau iš atliekų gautų žaliavų panaudoti antrinei gamybai. Valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai (pavyzdžiui, keliams tiesti ir atitvarams gaminti). Šioje vietoje nereikia išradinėti naujo dviračio – senos automobilių padangos naudojamos įvairiems gaminiams ir keliams tiesti tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose“, – sako A. Skinulis.

Skaitykite daugiau: https://bit.ly/2PbLxC8