Netolima elektromobilių ateitis: ekspertai paaiškino, kodėl jau dabar turime apie juos galvoti

Transportas – vienas iš daugiausiai prie aplinkos taršos prisidedančių veiksnių. Net 31 procentas teršalų į orą išmetama būtent transporto sektoriuje. Europos Sąjunga siekia mažinti aplinkos taršą ir klimato kaitą, o amžiaus viduryje – pasiekti nulinį grynąjį išmetamo anglies dioksido kiekį.

Prie aplinkos švarinimo jungiasi ir Lietuva, o viena iš perspektyvių priemonių galinčių prisidėti prie tvaresnio rytojaus – elektromobilių parko plėtra šalyje.

Elektromobilio pranašumai

Aplinkos apsaugos instituto (AAI) vadovas Alfredas Skinulis atkreipia dėmesį į automobilių kelią nuo gamybos ir eksploatavimo iki sunaikinimo. Pasak A. Skinulio, automobilių su vidaus degimo varikliais gamybai visų pirma reikalingos žaliavos. Jei jos išgaunamos iš pirminių gamtos šaltinių, pavyzdžiui, naftos – į aplinką išskiriama daug teršalų.

Vėliau seka paties automobilio gamyba, o ir čia prie gamtos gerovės neprisidedama – anglies dioksido dujos toliau išmetamos į orą. Po ilgo gamybos proceso automobilis pasiekia vartotoją. Šis naudoja benziną arba dyzelį, jį keliaudamas degina ir toliau teršia aplinką. A. Skinulio teigimu, taršos neišvengiama ir automobilį utilizuojant.

„Visas vidaus degimo variklių automobilių gyvavimo procesas yra labai taršus. Elektromobilio – kitoks. Šios transporto priemonės gamybai tikrai reikalingi tie patys pirminiai gamtos ištekliai. Daug energijos ir teršalų išmetama ir baterijos gamybos metu. Tad jeigu lygintume tik šiuos procesus – daugiau teršalų išmetama gaminant elektromobilį būtent dėl jame esančios baterijos.

Tačiau jei žiūrime į visą automobilio gyvavimo ciklą – matome visiškai kitą situaciją. Elektromobilis varomas elektra, kuri gali būti ir žalia, priešingai nei iškastinis kuras vidaus degimo varikliuose. Jo baterija gali būti panaudojama pakartotinai, kaip energijos kaupiklis. Sudėjus – visą savo gyvenimo ciklą elektromobilis gali būti net iki 5 kartų mažiau taršus“, – aiškina A. Skinulis.

Siekiant, kad elektromobilis aplinką terštų mažiau net penkiais kartais, AAI vadovas aiškina: „Tai labai priklauso nuo to, kokia energija bus naudojama: ar visiškai, ar pusiau žalia, ar gauta iš iškastinio kuro“.

Daugėja žaliosios energijos

Europos Sąjungoje žaliosios energijos naudojama vis daugiau. Pasak „Ignitis“ e-mobilumo produktų vystymo vadovo Andriaus Šeršniovo, tai labai priklauso nuo šalies – vienur elektra gaminama atominėse jėgainėse ar deginant anglis, kitur – iš atsinaujinančių šaltinių.

„Lietuva yra tarp šalių, besilaikančių Europos Žaliojo kurso ir per artimiausius 10 metų tikimasi, kad daugiau nei pusė visos elektros bus pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau net jeigu vertintume taršiausią elektros gamybos būdą, elektromobilis vis tiek yra kelis kartus ekologiškesnis už dyzelinius automobilius. Jeigu šiandien pakeistume visus įprastus automobilius į elektromobilius, to pakaktų, jog tarša miestuose sumažėtų itin smarkiai“, – sako A. Šeršniovas.

Jo teigimu, gali būti, kad jau ir šio dešimtmečio pabaigoje Lietuva pasigamins daugiau nei pusę jai reikalingos elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Tad ir elektromobilio sunaudojama elektros energija paliks vis mažesnį anglies pėdsaką atmosferoje. Ar elektros pakaks visiems? Tyrimai rodo, kad 2030 metais Lietuvoje elektros energijos poreikis elektromobiliams sudarys apie 5 procentus nuo viso energijos poreikio.

„Ar elektros tinklai pasiruošę atlaikyti elektromobilių įkrovimo poreikį? Bendras atsakymas būtų taip. Visai neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu darėme skaičiavimus, kas nutiktų visiems Vilniaus miesto Šeškinės, Viršuliškių ir Žvėryno rajonų gyventojams persėdus į elektromobilius esant dabartinei elektros tinklų infrastruktūrai. Tyrimas atskleidė, jog magistraliniai elektros tinklai jau šiandien turi pakankamai galios, kuri galėtų užtikrinti išaugusį įkrovimo poreikį“, – pabrėžia „Ignitis“ e-mobilumo produktų vystymo vadovas.

Visgi, iššūkių turėtų kilti tankiai apgyvendintose vietovėse su prastai išvystyta infrastruktūra, todėl specialistas mano, kad ateityje gyventojai turės sukurti bendrijas, kurios privalėtų užtikrinti elektromobilių įkrovimo poreikį.

„Tie, kurie pradės imtis pokyčių pirmieji, išloš daugiausiai. Na, o tie, kas šio klausimo nespręs, galiausiai turės naudotis viešu įkrovimo tinklu arba, pavyzdžiui, įkrauti elektromobilį darbe. Svarbu pažymėti ir tai, jog kartais net nėra būtina atnaujinti elektros tinklo, nes elektromobilis – išmani transporto priemonė, kurią galima užprogramuoti taip, jog įkrovimas vyktų tokiu metu, kai elektros tinklas mažiausiai apkrautas, pavyzdžiui, naktimis ar savaitgaliais“, – sako jis.

Skaitykite daugiau straipsnyje, publikuotame „Delfi”: https://bit.ly/3rC1iFZ