Nedėvimi drabužiai antram gyvenimui?

Kiekvienoje spintoje rastume drabužių, kurie nebedėvimi. Vieni juos atiduoda pažįstamiems, paaukoja labdaros tikslais, kiti sudeda į tekstilės konteinerius, tačiau nemaža dalis dėvėtos tekstilės su buitinėmis atliekomis nukeliauja į sąvartynus. Ką galėtume daryti kitaip mes patys ir koks kelias laukia rūšiuotų drabužių ir avalynės?

Perkame ir nedėvime

Tekstilės pramonė jau yra viena didžiausių teršėjų, ir tam įtakos turi nepaliaujamai augantis vartojimas. „Žmonės dabar perka kur kas daugiau drabužių nei anksčiau, nors juos dėvime mažiau kartų, ir vis dažniau, turime pripažinti, mūsų spintos yra prikimštos retai vilkimų ar jau nebevilkimų drabužių. Tokį vartojimą skatina naujos mados tendencijos ir didesnis prieinamumas. Pavyzdžiui, įvairiose prekybos internetu platformose galima ganėtinai pigiai įsigyti drabužių, dalies jų net nedėvime, ir jie iškart tampa atliekomis. Duomenys rodo, kad drabužių gyvavimo ciklas sutrumpėjo mažiausiai perpus”, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Pasak pašnekovo, tai, koks yra didelis drabužių pardavimo mastas, rodo tarptautinės bendrovės „McKinsey & Company” duomenys. Skaičiuojama, kad 2015 m. pasaulyje drabužių buvo parduota už iki 1,8 trln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, o iki 2025-ųjų ši suma gali išaugti iki 2,1 trln. dolerių.

Keliauja į sąvartynus

Tekstilės atliekas iš natūralių medžiagų yra ne tik lengviau perdirbti, bet ir pasitelkti antriniam naudojimui. Tačiau kai kurios tekstilės atliekos, pavyzdžiui, iš sintetinių medžiagų, netinkamos perdirbti, o patekusios į aplinką nesuyra per daug metų.

Taigi tekstilės atliekas būtina rinkti, rūšiuoti ir perdirbti, tačiau kol kas vienos sistemos mūsų šalyje nėra, todėl nemažai nedėvimų drabužių ir kitokios nebenaudojamos tekstilės patenka į komunalinių atliekų sąvartynus. „Viena iš priežasčių – per maža rinka, t. y. nesusidaro dideli kiekiai atliekų, dėl kurių būtų verta investuoti į drabužių perdirbimo technologiją. Be to, tekstilės atliekų rūšiavimas yra nemažai investicijų reikalaujantis procesas – šiam procesui „užkurti” reikia tinkamos infrastruktūros tekstilės atliekoms surinkti.Taigi situacija tokia, kad dėl mažo tekstilės atliekų konteinerių prieinamumo vis dar daug šių atliekų kartu su komunalinėmis atliekomis patenka į sąvartynus arba yra deginamos. Pavyzdžiui, kartu su komunalinėmis atliekomis į Klaipėdoje veikiančią mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą atkeliaujančios tekstilės atliekos sudaro maždaug 8-9 proc. visų atliekų”, – aiškina A. Skinulis.

Visą komentarą rasite savaitraštyje „Savaitė“