Koks senų automobilių ardymo verslo šešėlis?

Eksploataciją baigusių automobilių ardytojų veikla vis dar slypi šešėlyje, netvarkomos atliekos ir  teršiama gamta. Koks yra senų automobilių ardymo šešėlis ir kiek tai kainuoja valstybei?

VšĮ Aplinkos apsaugos instituto prieš dvejus metus paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2017 metais nelegaliai galėjo būti apdorota (išardyta) apie 105.000 transporto priemonių daugiau nei nurodyta oficialioje atliekų apskaitoje. Tai reiškia, kad net 82% Lietuvoje susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) buvo išardyta neteisėtai, o po jų išardymo galimai susidarė apie 100.000 tonų teigiamą ir 51.000 tonų neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų.

Dėl ENTP ardymo šešėlio valstybė galimai nesurinko mokesčių nuo maždaug 33 mln. eurų gautinų pajamų už priduotas atliekas. Lietuvos gyventojams po automobilių ardymo susidarančių beverčių atliekų (plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos ar padangų) sutvarkymas nepagrįstai kainuoja iki 10 mln. eurų per metus.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad transporto priemonių importuotojai kasmet deklaruoja apie 70.000 transporto priemonių (lengvųjų automobilių (M1 klasė) ir mikroautobusų (N1 klasė) importą į Lietuvą, tačiau valstybinė įmonė „Regitra“ registruoja mažiausiai dukart daugiau – iš viso maždaug 160.000 tokių transporto priemonių per metus. Vadinasi, daugiau kaip už 90.000 transporto priemonių (57% viso srauto) patekimą į vidaus rinką nevykdomos Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytos pareigos, tarp kurių yra ir privalomas ENTP tvarkymo finansavimas.

Padėtis nepasikeitė

Šis tyrimas, kuriam taip pat talkino Europos automobilių gamintojų asociacija, sulaukė itin didelio žiniasklaidos ir valstybės institucijų dėmesio. Tyrimo ataskaita netrukus buvo svarstyta Vyriausybės Šešėlio mažinimo komisijos posėdyje, siūlymus dėl ENTP ardymo veiklos teikė ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija.

Tačiau vėliau Aplinkos ministerija tik parengė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose siekiama įtvirtinti ENTP kriterijus, bet pataisose nenumatant veiksmų, kaip sumažinti automobilių tvarkymo šešėlį. Šių kriterijų, kurie, mano giliu įsitikinimu, negali turėti jokios įtakos nelegaliam transporto priemonių ardymo pažabojimui, svarstymas vyko mažiausiai metus ir netgi jie nebuvo įteisinti. O visos iniciatyvos sumažinti eksploataciją baigusių automobilių ardymo šešėlį taip ir lieka gulėti stalčiuje, nors jau praėjo porą metų.

Maža to, iki šiol Aplinkos ministerija nesiėmė tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi transporto priemonių importuotojai vykdytų įstatyme nustatytas pareigas ir Europos Parlamento, ir Tarybos Direktyvoje 2000/53/EB Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių nustatytas užduotis.

Pagal direktyvą 95% lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų per metus turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5% šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Valstybės narės taip pat turi imtis būtinų priemonių, kad būtų įsteigtos būtinos visų ENTP ir jų naudotų dalių, atsiradusių remonto metu, surinkimo sistemos.

Transporto priemonių gamintojams ir importuotojams, kaip numato Lietuvos Atliekų tvarkymo įstatymas, pakanka užtikrinti tik vienos ENTP priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą, t. y. tik 10 vietų visoje šalyje, ir organizuoti tokiose vietose ENTP tvarkymą net neatsižvelgiant į Direktyvoje nustatytas užduotis.

Kaip matyti iš tyrimo duomenų, Lietuva nevykdo ES Direktyvoje numatytų užduočių, o ir Atliekų tvarkymo įstatymo laikosi ne visi ūkio subjektai.

Kita vertus, dėl nelygių konkurencinių sąlygų ir legaliai ardantys senas transporto priemones verčiami šalinti atliekas neleistinose vietose arba komunalinių atliekų sraute. Pavyzdžiui, vien pernai Lietuvos miškuose buvo surinkta net 100 tonų tik padangų atliekų. Ne mažiau iš miškų ir kitų bendro naudojimo bei nuošalių vietų išvežama ir kitų transporto priemonių atliekų.

Reikėtų nepamiršti, kad, kai šešėlyje esantys ardytojai ir nesąžiningi gyventojai atliekas šalina į aplinką ar į komunalinių atliekų srautą, už bešeimininkių atliekų sutvarkymą moka savivaldybės, renkančios iš visų gyventojų mokestį už atliekų sutvarkymą.

Manome, kad sprendžiant minėtas problemas būtina tobulinti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, transporto priemonių importuotojams turi būti nustatyti aiškesni, suprantami ir įgyvendinami reikalavimai organizuojant ir finansuojant ENTP tvarkymą. Turi būti užtikrinta, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje būtų įsteigta bent jau po vieną ENTP priėmimo vietą – tai reiškia, kad turėtų būti mažiausiai 60 vietų visoje šalyje, o transporto priemonių gamintojai ir importuotojai finansuotų visų teisėtai surinktų ir apdorotų eksploataciją baigusių automobilių sutvarkymą atsižvelgiant į ES Direktyvoje nustatytas ENTP tvarkymo užduotis.

Komentaro autorius – Vladimiras Jankoitas, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas.

Komentarą galima rasti: https://www.vz.lt/paslaugos/2020/12/05/koks-senu-automobiliu-ardymo-verslo-seselis