Kiauras GPAIS rėtis: sąžiningi vargsta, šešėlis praslysta

Ekspertai sako, kad Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) neatlieka pagrindinės savo funkcijos – neužtikrina atliekų kontrolės ir nesumažina šešėlio. Jei GPAIS veiktų tinkamai, nereikėtų papildomų patikrinimų, aiškinantis, kiek senų padangų sudegė „Ekologistikoje“, pavyzdį pateikia jie. Valdininkai ginasi, kad sistema jau davė naudos, o jos trūkumai bus taisomi.

„Reikia nustoti apgaudinėti save ir nuolat kartoti, kad GPAIS išspręs visas aplinkosaugines problemas. Sistema veikia jau trečius metus, o skandalų ir problemų tik gausėja. Kol kontrolės prioritetas bus ne šešėlis, o įmonės, kurios ir taip vykdo aplinkosauginius reikalavimus, jokia sistema efekto neturės“, – sako Povilas Baltusevičius, aplinkosaugos konsultacijų UAB „Biosistema“ direktorius.

Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovas, tvirtina, kad per 2,5 mln. Eur kainavusi GPAIS nepasiekė pagrindinių savo tikslų – sektoriaus skaidrumo, atliekų atsekamumo ir tinkamo jų sutvarkymo, geresnės aplinkosauginės kontrolės. Tokia sistema, anot jo, gali būti efektyvi tik tuomet, kai visi rinkos dalyviai teikia duomenis ir kai šie duomenys nėra padriki ir juos galima palyginti. Kol kas taip nėra.

„GPAIS gamintojams ir importuotojams užkrovė didžiulę administracinę naštą, kuri galėtų būti pateisinama tik vienu atveju – jei sistema užtikrintų, kad visiems rinkos dalyviams taikomi reikalavimai ir administracinė našta yra tokie patys. Tačiau tie rinkos dalyviai, kurie anksčiau laikėsi reikalavimų, jų laikosi ir dabar, o tūnoję šešėlyje ten ir pasiliko“, – tvirtina A. Skinulis.

P. Baltusevičiaus nuomone, tai, kad GPAIS neatlieka savo pagrindinių funkcijų, iliustruoja ir liūdnai pagarsėjusios Alytaus „Ekologistikos“ pavyzdys. Pernai spalį, iškart po gaisro „Ekologistikoje“, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informavo, kad pagal pirminius GPAIS duomenis bendrovės patalpose iki gaisro buvo laikoma 1.880 t naudotų padangų atliekų. Tačiau po kelių dienų AAD pradėjo neplaninį įmonės patikrinimą, įvardydamas ir pagrindinį jo tikslą – identifikuoti sudegusių padangų ir gumos produktų kiekius. Departamentas VŽ informavo, kad galutinių patikrinimo duomenų dar neturi.

„Jei GPAIS veiktų taip, kaip buvo žadama, jokių papildomų patikrinimų nereikėtų – viskas sistemoje turėtų matytis gramo tikslumu. Iš čia eina dvi logiškos išvados, ir abi jos liūdnos – arba GPAIS nieko tiksliai nerodo, arba tais skaičiais nepasitikima“, – kalba P. Baltusevičius.

Andrius Markevičius, UAB „Antrinis perdirbimas“ vadovas, svarsto, kad 1.880 t naudotų padangų atliekų, kurias „Ekologistika“ deklaravo GPAIS, greičiausiai buvo iš Lietuvos. Tačiau įmonė, tikėtina, buvo sukaupusi didelius kiekius ir iš Latvijos importuotų padangų atliekų.

„Kai atliekos importuojamos, galima jų kiekius vienu suminiu įrašu įvesti į GPAIS. Arba neįvesti – šiuo atveju kontrolės nėra, nes gabenant importuotas atliekas deklaruoti sistemoje to nereikia. Tai dar vienas GPAIS funkcionalumo trūkumas“, – sako A. Markevičius.

Kontrolė šlubuoja

P. Baltusevičiaus nuomone, pradėjus naudoti GPAIS išties pavyko iškrapštyti dalį šešėlio atliekų pervežimo versle, tačiau gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems į rinką supakuotus gaminius, GPAIS „skaidrinamasis“ poveikis yra minimalus.

„Absoliuti dauguma GPAIS besinaudojančių ir tikrinamų objektų yra legalūs, mokantys mokesčius, esantys registruose, nuolat tikrinami. O „neprisidavusių“ objektų kontrolė kaip nematė, taip ir dabar nemato“, – tvirtina jis.

Konsultanto nuomone, keistai atrodo ir faktas, kad licencijuotos organizacijos praėjus pusantrų metų nuo GPAIS starto gavo iš Aplinkos apsaugos agentūros prašymą paraginti būrį savo narių –  importuotojų, kurie nedalyvavo GPAIS, – registruotis sistemoje, vesti apskaitą ir teikti ataskaitas.

„Sunku suprasti, kodėl tų įmonių paraginti negalėjo valstybei atstovaujantys inspektoriai? Tai, kad įmonės neteikia duomenų GPAIS, reiškia, jog jos nevykdo aplinkosauginių reikalavimų, už tai numatytos baudos. Matome nevienodas sąlygas verslui – vienus baudžia, kitiems metus ir ilgiau leidžia nevykdyti įstatymų reikalavimų“, – sako P. Baltusevičius.

Konsultanto teigimu, GPAIS turi ir daugiau spragų, kurios atveria kelią piktnaudžiavimui.

„Aplinkos ministerija (AM) teigia, kad viena pagrindinių GPAIS funkcijų – užtikrinti, kad atliekų tvarkytojai negalėtų „paišyti“ atliekų sutvarkymo dokumentų ir „tvarkyti“ atliekų, kurių neturi. Tačiau atliekų darytojams leidžiama atliekų vežimo lydraščių pildymą deleguoti atliekų tvarkymo įmonių specialistams, kurie ir išveža atliekas. Sistema neužtikrina, kad nesąžiningi atliekų tvarkytojai susilaikytų nuo pagundos „kūrybiškai“ pildyti atliekų vežimo lydraščius“, – dėsto P. Baltusevičius.

Sistema pasiteisino

AM vertina, kad, nepaisant kai kurių trūkumų, GPAIS projektas pasiekė pagrindinius keltus tikslus.

„GPAIS padeda užtikrinti atliekų perdavimo grandinės atsekamumą, reikalingą atliekų darytojų, tvarkytojų, gamintojų ir importuotojų kontrolei. Skaidrumą ir teisėtumą padeda užtikrinti sistemoje sudiegtos patikros, pavyzdžiui, ar įmonė turi teisę tvarkyti atliekas, išrašyti įrodančius dokumentus, turi sutartį dėl atliekų perdavimo, ar išrašomi dokumentai pagrįsti GPAIS apskaitytu sutvarkytų atliekų kiekio perdavimu iš vieno atliekų tvarkytojo kitam atliekų tvarkytojui ir pan.“, – VŽ pateiktame komentare rašo ministerija.

AM nurodo, kad pirmaisiais sistemos veikimo metais, kai apskaita buvo perkelta į elektroninę erdvę, išryškėjo atvejų, kai iki GPAIS įdiegimo kai kurios įmonės galimai išvis nevedė apskaitos ar ją vedė netinkamai interpretuodamos galiojančių teisės aktų nuostatas.

„Be to, GPAIS pirmųjų dvejų metų, įskaitant 11 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, funkcionavimo patirtis išryškino poreikį tobulinti ne vienus metus galiojusius gaminių, pakuočių, atliekų apskaitos reikalavimus. Ministerija vertina ūkio subjektų atstovų konstruktyvų bendradarbiavimą GPAIS tobulinimo darbo grupėje, analizuojant apskaitos sistemos veiklą ir formuluojant GPAIS funkcionalumo ir susijusių teisės aktų tobulinimo poreikius“, – nurodo AM.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad GPAIS pranašumai pasiekiami tik visiems pareigų vykdytojams tinkamai tvarkant atliekų apskaitą, naudojantis šia sistema. Todėl žada GPAIS duomenis lyginti su kitų institucijų renkama informacija ir taip išaiškinti tuos rinkos dalyvius, kurie vengia GPAIS.

„Ministerija, bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija, Muitinės departamentu, atliks institucijų turimų susijusių duomenų lyginamąją analizę, siekdama išsiaiškinti ūkio subjektus, dar nevykdančius teisės aktais nustatytos prievolės registruotis ir teikti duomenis GPAIS“, – ateities planais dalijasi AM.

Šaltinis: „Verslo žinios“