Kas stabdo pakartotinį tekstilės naudojimą?

Lietuva dar prieš du dešimtmečius priėmė teisės aktus, kurie draudžia prekybą dėvėtais drabužiais kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, naudota vaikiška avalyne ir minkštais žaislais.

Drabužiai kūdikiams ir dėvėta vaikiška avalynė dažniausiai dar būna puikios kokybės ir tinkami pakartotiniam naudojimui, nes kūdikiai ir vaikai nespėja jų sudėvėti. Į pakartotinį naudojimą patenka ir visiškai nauji drabužiai bei avalynė. Taigi, vietoj to, kad Lietuva skatintų pakartotinį naudojimą ir dalyvautų žiedinėje ekonomikoje, turime atvirkštinį variantą – draudimus.

Teisės aktuose taip pat numatytas reikalavimas dėvėtus drabužius ir avalynę dezinfekuoti, nors tokio reikalavimo nėra nei vienoje Vakarų Europos valstybėje, išskyrus keletą posovietinių valstybių. Tačiau tokie Lietuvos teisės aktai ne tik kad neatitinka šių dienų realijų, bet ir skatina nesąžiningą konkurenciją, kai vieni rinkos dalyviai, pavyzdžiui, mamyčių turgeliai ar internetinė prekyba dėvėtais drabužiais privalo laikytis įstatymų, o kiti – ne.

Be to, nuo 2025 metų Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės šalyje turės būti organizuojamas pakartotinis tekstilės atliekų naudojimas ir perdirbimas, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną ar būtų sudeginama.

Taigi, kas šiuo metu labiausiai stabdo tekstilės atliekų naudojimą pakartotinai? Apie tai Žinių radijo laidoje „Verslo pulsas” kalbėjo premjerės patarėjas Dalius Krinickas ir Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Laidos įrašą rasite čia: https://bit.ly/3DNSKiZ