Kaip įveikti plastiko atliekų prakeiksmą: lietuviai dalinasi savo receptais

Kiekvienas iš mūsų apsidairęs aplink save gali pastebėti, kiek daug pakuočių, kasdien naudojamų daiktų yra pagaminta iš plastiko, nepaisant to, kad ši medžiaga ilgai yra ir jos atliekos teršia aplinką. Kovodamos su plastiko tarša, patekimu į vandenynus, Europos Sąjungos valstybės stengiasi kuo daugiau plastiko atliekų išrūšiuoti ir perdirbti. Kaip tai daryti sekasi Lietuvai, ir kur atsiduria mūsų namuose sukauptos plastiko atliekos?

Augant ekonomikai, auga ir plastiko atliekų kiekis Plastiko yra daug rūšių ir jo atliekų šaltiniai yra įvairūs, t. y. jo susidaro ir buityje (įvairios pakuotės, elektronikos įranga, žaislai ir pan.), ir pramonėje (statybų, paslaugų, transporto sektoriuje). Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis sako, kad susidarančių atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pasak A. Skinulio, augant ekonomikai vartojimas didėja, o kartu – ir plastiko atliekų kiekis. Be to, gamintojai kuria vis naujų gaminių, kurių sudėtyje yra plastiko – tai taip pat didina vartojimą ir atliekų kiekį.

Skinulis pateikia „Eurostat“ 2018-ųjų metų pabaigoje paskelbtus duomenimis, kurie rodo, ES daugiausia (net 74 proc.) plastiko pakuočių 2016 metais perdirbo Lietuva. Pagal šį rodiklį nuo Lietuvos gerokai atsiliko pažangiausiomis atliekų tvarkymo srityje laikomos Skandinavijos šalys ir Vokietija. Tiesa, specialistui ši statistika kelia abejonių.

„Paskelbti duomenys kelia abejonių jau vien dėl to, kad tapome daugiausia plastiko atliekų perdirbančia šalimi tarp visų ES šalių, šalimi, kuri aplenkia kur kas aukštesnę atliekų rūšiavimo kultūrą turinčias šalis“, – svarsto pašnekovas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/kaip-iveikti-plastiko-atlieku-prakeiksma-lietuviai-dalinasi-savo-receptais.d?id=82113413