Elektromobilių pardavimas pasaulyje spartėja, tačiau būtina vyriausybės pagalba, teigia energetikos agentūra

Pirmąjį šių metų ketvirtį elektromobilių pardavimas pasaulyje įsibėgėjo, tačiau norint išlaikyti impulsą reikia daugiau vyriausybių veiksmų dėl įkrovimo stotelių ir draudimų naudoti iškastinio kuro transporto priemones, praeitą savaitę paskelbė Tarptautinė energetikos agentūra (International Energy Agency).

„Vis dar nematome pasaulinės elektromobilių rinkų sulėtėjimo ženklų“, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros atstovas Timuras Guelis, o jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

Nors dėl COVID-19 pandemijos 2020 metais pasaulio automobilių pardavimas sumažėjo 16 proc., elektrinio transporto pardavimas išaugo 41 proc. Pernai pasaulyje buvo parduota maždaug 3 mln. elektrinių transporto priemonių, o iš viso 2020 metų pabaigoje keliuose buvo 10 mln. elektrinių transporto priemonių.

Pirmąjį 2021 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, elektromobilių pardavimas išaugo 140 proc. (1,1 mln. transporto priemonių), o sparčiausias augimas buvo Kinijoje (parduota apie 500 000 elektrinių transporto priemonių), Europoje (maždaug 450 000 automobilių) ir Jungtinėse Valstijose (čia pardavimas išaugo daugiau nei dvigubai, palyginti su pirmuoju 2020 metų ketvirtį, tačiau augimas buvo kur kas nuo žemesnės bazės), skelbia Tarptautinė energetikos agentūra.

Visgi, dar labai mažai elektrifikuotų transporto priemonių yra didelėse rinkose, tokiose kaip Rusija, Pietų Amerika ir Afrika. Tuo tarpu elektrinio transporto pardavimą Europoje ir Kinijoje paskatino sugriežtinti reikalavimai dėl transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir vyriausybių subsidijos.

2020 metais vartotojai visame pasaulyje išleido apie 120 mlrd. JAV dolerių elektriniam transportui įsigyti, o šalių vyriausybės skyrė maždaug 13 mlrd. JAV dolerių subsidijų, arba maždaug 10 proc. visų išlaidų elektriniam transportui, kai 2015 metais tam buvo skirta 20 proc. visų išlaidų.

Anot Tarptautinės energetikos agentūros ekspertų, Išlaidos toliau mažės, kai baterijų kainos kris, o elektrinės transporto priemonės pasieks išlaidų paritetą su iškastinio kuro transporto priemonėmis ir tai turėtų įvykti iki 2030 metų.

Ekspertų teigimu, vyriausybės turėtų skatinti elektrinio transporto plėtrą, toliau griežtinti reikalavimus dėl degalų ekonomijos ir pagaliau prisijungti prie maždaug 20 pasaulio šalių, kurios jau paskelbė apie planus uždrausti naujų iškastinio kuro transporto priemonių pardavimą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje toks draudimas įsigalios nuo 2030 metų.

Ekspertai taip pat ragina vyriausybes skirti lėšų elektrinio transporto infrastruktūros plėtrai.

Automobilių gamintojų ir aplinkosaugos organizacijų teigimu, norint padidinti vartotojų pasitikėjimą technologijomis ir palaikyti pardavimą, būtina skirti daugiau lėšų elektrinio transporto įkrovikliams.

Anot Tarptautinės energetikos agentūros, elektromobilių rinka galėtų būti žymiai didesnė, jei šalių vyriausybės paspartintų pastangas pasiekti klimato tikslus. Pagal darnaus vystymosi scenarijų 2030 metais pasaulyje būtų 230 mln. elektrinių transporto priemonių (neįskaičiuojamos dvejų ratų ir triračių elektra varomos transporto priemonės), joms atitektų 12 proc. transporto priemonių rinkos.

Didina subsidijas

Siekdama mažinti neigiamą transporto keliamos taršos poveikį klimatui, Aplinkos ministerija šiemet numato padidinti Klimato kaitos programos kompensacines išmokas gyventojams už įsigytą elektromobilį ir iš viso tam skirti 5 mln. eurų, arba tiek pat, kiek pernai.

Tačiau šiais metais būtų išmokama didesnė subsidija už kiekvieną įsigytą elektromobilį: 5 tūkst. eurų (1 tūkst. eurų daugiau nei pernai) – už naują, 2,5 tūkst. eurų (500 eurų daugiau) – už naudotą. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija būtų skiriama už kiekvieną sunaikintą taršų automobilį.

„Didėjanti subsidija turėtų būti didesnė paskata Lietuvos gyventojams rinktis ekologiškas transporto priemones, o ne vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Visgi norėtųsi, kad toks skatinimas gyventojams būtų ilgalaikis – tai atvertų daugiau galimybių Lietuvai greičiau pereiti prie elektrinio transporto ir kur kas greičiau pasiekti užsibrėžtus tikslus dėl klimato kaitos. Lietuvos verslas jau ruošiasi ir elektromobilių baterijų perdirbimui“, –  komentuoja Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektriniam transportui skirtą svetainę www.elv.lt, vadovas Alfredas Skinulis.

Kompensacijos būtų mokamos ir juridiniams asmenimis: 4 tūkst. eurų išmoka už naują M1 ir (ar) N1 klasės elektromobilį, 10 tūkst. eurų – už naują M2 ir (ar) N2 klasės elektromobilį. Juridiniams asmenims taip pat būtų mokama 1 tūkst. eurų kompensacija už sunaikinamą taršų automobilį.

Kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms skelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra, o tą numatoma padaryti dar gegužės mėnesį.

2021 metų kovo pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo įregistruotas 2 721 M1 klasės lengvasis elektromobilis. „Regitros“ duomenimis, šalyje įregistruotų hibridinių lengvųjų automobilių skaičius sudarė 28 655, o dyzeliu ir benzinu varomų lengvųjų automobilių – atitinkamai 1 072 752 ir 364 921.