Tvarūs gaminiai – nebe pasirinkimo, o neišvengiamumo klausimas

Gerėjant gyvenimo kokybei vis labiau tarpstančią perteklinio vartojimo kultūrą atspindi ne tik augantys atliekų srautai. Prognozuojama, jog neilgai trukus civilizacijos poreikiams patenkinti nebepakaks ir trijų planetų išteklių, tad beatodairiškos gyvensenos būdo pokyčiai jau tampa ne pasirinkimo, o neišvengiamos būtinybės klausimu.

Atliekos – taip pat resursai

Anglies požiūriu neutrali, aplinką tausojanti ir netoksiška žiedinė ekonomika siekia integruoti tvarumą į visus vartotojų ir gamintojų grandinės etapus – nuo projektavimo, gamybos iki vartojimo. Vienu svarbiausių žiedinės ekonomikos principų tampa tvarūs gaminiai, kurie turėtų būti suprojektuoti ir pagaminti ne tik naudojant kuo daugiau perdirbtųjų medžiagų, bet ir užtikrinant didesnį patvarumą, ilgesnį, sykiu pakartotinį naudojimą ir remontą sugedus, galiausiai – nesudėtingą produkto perdirbimą gyvavimo ciklo grandinės pabaigoje.

Europos Komisijos žaliojo kurso plane labiausiai koncentruojamasi į sektorius, kurie reikalauja daugiausiai išteklių, o didelis jų žiediškumo potencialas išnaudojamas gerokai per menkai. Viena problemiškiausių sričių – elektros ir elektronikos įranga (EEĮ): šių atliekų kiekis Europos bendrijoje, kaip ir pasauliniu mastu, pastaraisiais metais auga intensyviausiai.

Kaip pastebi Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis, vartojimo ir aplinkosaugos poreikiai jau savaime užprogramuoja konfliktą.

„Nebus taip, kad visiškai nieko nevartosime, tačiau reikia kalbėti argumentais ir ieškoti kompromiso. Tai aprėpia ir tvaresnius gaminius, ir perdirbimą, ir atsakomybę vartojant – visa yra susiję“, – sako pašnekovas.

Verslas eina paskui vartotoją

A. Skinulio teigimu, valstybinis teisinis reguliavimas daro įtaką mūsų pasirinkimams, nuo to priklauso ir ekonominė dedamoji, o augant gyventojų sąmoningumui ir keičiantis vartojimo įpročiams, galima tikėtis išties efektyvių ir prasmingų pokyčių.

„Nes verslas eina paskui vartotoją, tad iš principo patys žmonės labiausiai ir greičiausiai daro įtaką pokyčiams. Kad ir paprasčiausias pavyzdys – baterijos: ar renkamės vienkartinio naudojimo ar įkraunamas? Pastarosios brangesnės, tačiau ilguoju periodu tai bus pigiau, nes įkraunamas baterijas galima panaudoti daug kartų. Pirkti tokias baterijas būtų paprastas būdas prisidėti prie tvarumo, nes į pirkėjo poreikius reaguos ir gamintojai, ir pardavėjai“, – teigia ekspertas.

Kalbant apie EEĮ, pasak A. Skinulio, vienas svarbiausių siekių – kad pati technika būtų kokybiška, tarnautų ilgai ir nebūtų užprogramuotas jos gedimas ar vartojimo pabaiga. Gedimo atveju pakartotinis gaminio naudojimas dažniausiai tampa komplikuotas tiek dėl atsarginių dalių, tiek paties remonto darbų kaštų.

Tuo metu „Eurobarometro“ ataskaita rodo, jog 77 proc. ES piliečių verčiau taisytų savo prietaisus, nei juos keistų kitais. 79 proc. ES piliečių mano, kad iš gamintojų turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad būtų lengviau pataisyti skaitmeninius prietaisus arba pakeisti jų atskiras dalis.

Europos bendrijos vartotojų poreikius imama įteisinti ir reglamentavimu: antai nuo 2019 m. buitinės elektronikos gamintojai, priklausomai nuo įrangos tipo, atitinkamam laikotarpiui turi užtikrinti rinkai ir atsarginių dalių tiekimą.

Skatinti – iniciatyvomis ir parama

Siekdama, kad elektroninė buitinė technika būtų remontuojama, o ne išmetama, Prancūzija žengė dar toliau – nuo šių metų pradžios šalyje įdiegtas remonto indeksas. Ant kai kurių prekių gyventojai jau mato naujas etiketes, kurios rodo, kaip lengvai galėtų būti suremontuotas gaminys. O neilgai trukus ketinama įdiegti ir gaminio patvarumo indeksą, nurodantį, kaip ilgai daiktas apskritai gali tarnauti.

Neabejojama, kad šios iniciatyvos prisidės ne tik prie tvaresnio vartojimo, bet ir prie konkurencijos rinkoje skatinimo – EK 2018 m. atliktas elgesio tyrimas atskleidė, kad vartotojai yra tris kartus labiau linkę pirkti produktą, jei jis paženklintas kaip patvaresnis ir pataisomas.

Ne vienoje Europos šalyje sukurtos ar kuriamos paskatos ir kitų kasdienio naudojimo daiktų (baldų, dviračių, batų, drabužių ir pan.) taisymui, taikant įvairius finansinius paskatinimus – nuo mažesnio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taisymo paslaugos teikėjui iki galimybės tokios paslaugos gavėjui susigrąžinti dalį sumokėtos sumos per pajamų mokesčio lengvatą.

Žaliosios politikos instituto vadovo Remigijaus Lapinsko teigimu, planų skatinti daiktų taisymo veiklą būta ir Lietuvoje. Prieš kiek daugiau nei metus valstybė EK turėjo pateikti Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame buvo numatyta kurti finansines paskatas daiktų taisymo veiklai.

„Remiantis planu, paskatos turėtų apimti dviračių, batų, odos gaminių, drabužių, baldų ir panašių daiktų remonto paslaugas. Net buvo paskaičiuota, kad tai turėtų sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį 0,5 proc. kasmet. Planas buvo pateiktas, tad belieka laukti jo įgyvendinimo“, – sako R. Lapinskas.

Ne vien ekologija, bet ir ekonomika

„Kalbant apie EEĮ, ne mažiau aktualus aspektas, kad buitinė technika būtų pagaminta iš tokių medžiagų, kurias galima perdirbti, ir tai iš principo būtų ekonomiškai naudinga. Nes teoriškai perdirbama viskas, tačiau praktiškai būna kitaip. Ypač kalbant apie kombinuotus plastikus. O jei nenaudinga perdirbti ekonomiškai, tada pasidaro ir labai sudėtinga“, – pripažino Aplinkos apsaugos instituto vadovas A. Skinulis.

Siekdama didesnio gaminių ir jų naudojimo tvarumo EK elektronikos gamintojams jau yra nustačiusi reikalavimus, kad į gaminius įmontuotos baterijos lengvai išsiimtų.

„Būdama potencialiai pavojingiausia aplinkai dalis, ji negali būti įlieta į korpusą, o turi lengvai išsiimti ir keliauti į pakartotinį panaudojimą. Be to, naujame reglamente yra net numatyta, kiek baterijos sudėtyje privalės būti metalų, atgautų iš perdirbimo“, – aiškina A. Skinulis.

Žaliosios politikos instituto vadovas R. Lapinskas taip pat pastebi, kad gamintojai neturėtų sudaryti kliūčių jų produktų taisymui ir laikyti daiktų taisymo veiklos grėsme jų ekonominei gerovei. Priešingai – gamintojai turėtų prisitaikyti ir keisti savo verslo modelius taip, kad produktų taisymas taptų nauju pajamų šaltiniu.

„Šį pokytį turėtų paskatinti tiek nauja ES politika, tiek augantis vartotojų sąmoningumas. O tai, kad tokia praktika gali būti ekonomiškai naudinga, įrodo mokslininkų skaičiavimai. Anot jų, vos 1 proc. išaugęs daiktų taisymo sektorius padidintų ES bendrąjį vidaus produktą 7,9 mlrd. eurų“, – pastebi R. Lapinskas.

Pasigenda lankstumo garantijų sutartyse

Anot pašnekovo, šiuolaikiniai elektroniniai gaminiai viduje turi daug sudėtingų detalių, tad pačiam vartotojui gaminio taisymas dažnai yra per sudėtingas. Vis dėlto, kai kuriais atvejais gamintojai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas patiems vartotojams pataisyti turimą produktą, t. y. teikti techninę informaciją apie jo taisymą ir nesudaryti tokių kliūčių, kaip, pavyzdžiui, specializuotų įrankių poreikis, norint suremontuoti daiktą.

„Kalbant apie elektroninių daiktų taisymą, pasigendama lankstumo ir produktams taikomų garantijų sutartyse. Dažnai gamintojai apriboja garantijos teikimą, jei produktas jau buvo taisytas trečiosios šalies. Tvarumo temas nagrinėjantys mokslininkai įsitikinę, kad gamintojai turėtų leisti trečiosioms šalims dalyvauti taisymo procese ir neturėtų už tai bausti vartotojo“, – sako R. Lapinskas.

Kita problema, kurią pažymi pašnekovas, yra dalies elektronikos įrenginių, ypač išmaniųjų, nuolatinis modernizavimas ir atnaujinimas, kuris, viena vertus, yra progreso variklis ir todėl yra sveikintinas, kita vertus, verčia tokių įrenginių po kurio laiko atsisakyti kaip morališkai pasenusių.

„Toks modernizavimas, kuris reikalauja nuolat didinti baterijos talpą ar atminties dydį, turėtų būti iš anksto projektuojamas kitaip, kad leistų tai padaryti ir tame „senstelėjusiame“ įrenginyje. Dabar matome, kad ketverių penkerių metų senumo mobilieji telefonai tampa faktiškai netinkami naudoti būtent dėl šios priežasties“, – teigia ekspertas.

Vis dėlto pozityvių pokyčių ženklų matyti ir šioje srityje. Neseniai viena šalies telekomunikacijų bendrovė į siūlomų išmaniųjų įrenginių asortimentą įtraukė būtent atnaujintus naudotus telefonus. Įmonės atstovų teigimu, toks pakartotinis telefonų naudojimas yra ne tik draugiškas aplinkai sprendimas, bet ir leis įsigyti flagmanus už patrauklią kainą.

Žaliems ištekliams – išmanus ūkininkavimas

A. Skinulio teigimu, skatinant žiedinę ekonomiką žaliavų, atgautų iš atliekų, panaudojimas pakartotinai, sutaupant gamtos išteklius, taps vis labiau aktualesnis. Tačiau be papildomo žaliavų paėmimo iš gamtos vargu ar pavyks išsiversti. Kitas klausimas – kokias žaliavas naudosime ir iš kur jas imsime.

„Jei norime gyventi tvarioje aplinkoje ir turėti gerą pragyvenimo lygį, medienos naudojimas mūsų gyvenime neišvengiamai turės užimti kuo didesnę dalį, pradedant baldais ir baigiant statyba. Medžiai yra puikiai atsinaujinantys gamtos ištekliai, per savo gyvenimo ciklą dar ir absorbuojantys CO2. Kol miškas auga iki brandos, jis labai draugiškas klimato kaitoje gamindamas deguonį – kai miškas pradeda senti, ta proporcija pradeda keistis į kitą pusę“, – sako pašnekovas.

Tad miško auginimas, kirtimas, atsodinimas, pasak eksperto, – neišvengiamas žaliosios ekonomikos procesas, nors neretai tai atrodo labai jautrus klausimas. Be abejonės, svarbu aiškiai atskirti saugomas teritorijas, sengires ir pan. bei ūkininkavimą.

„Žiedinėje ekonomikoje būdamas labai tvarus miškas gali labai reikšmingai prisidėti prie planetos išsaugojimo. Galiausiai renkantis gaminį taip pat labai svarbu atsižvelgti į jo medžiagiškumą, tai yra kiek ta medžiaga draugiška aplinkai – kalbant konkrečiai apie medieną, net ir jai suirus aplinkos taršos nėra“, – primena ekspertas.

Kokybė visada apsimoka

Pastaruoju metu populiarėjantis ekodizainas, antrinis medienos panaudojimas, pašnekovo teigimu, itin svarbus ir skatintinas aspektas.

„Tai galėtų tapti ilgalaike mada. Kita vertus, visada turime žvelgti plačiau – tai gali spręsti tik dalies žaliavų panaudojimo klausimą. Vertinant globaliai – perteklinį vartojimą geriausiai gali pažaboti tik pats vartotojas. Turime suprasti, kad kokybiško, ilgalaikio daikto pasirinkimas yra naudingas visomis prasmėmis, įskaitant ir ekonominį. Ne veltui sakoma, jog šykštus moka dvigubai – dažniausiai pigus daiktas labai greitai sugenda ar tampa nebetinkamas naudoti. Tarkime, įsigijęs kokybišką televizorių galiu tikėtis, kad jis man tarnaus daugelį metų ir neteks išlaidauti naujam pirkiniui, o net jei po ilgo laiko gaminys kažkiek pasens technologiškai, morališkai, jis gal galės tarnauti kažkur kitur – jei ne mano, gal kaimyno ar kitos, ekonomiškai silpnesnės valstybės ūkyje ir pan.“, – vardija pašnekovas.

Anot eksperto, kurdami tvaraus vartojimo modelį dar turime nemažai potencialo, pradedant automobilių dalijimosi paslauga vietoje nuosavos transporto priemonės ir baigiant atsinaujinančių energijos išteklių technologijų diegimu savo būstuose.

Šaltinis: https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/tvarus-gaminiai-nebe-pasirinkimo-o-neisvengiamumo-klausimas-1022223