Dveji metai su GPAIS: našta verslui nė kiek nepalengvėjo

Trečius metus skaičiuojanti Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistema (GPAIS) tebėra tūkstančių įmonių galvos skausmas. Vis dar neveikia dalis sistemos funkcijų, duomenų įvedimas į sistemą yra sudėtingas ir užima gausybę laiko, verslas nėra tikras, ar duomenis teikia tinkamai. Aplinkos ministerija ramina, kad bus skelbiami viešieji pirkimai GPAIS tobulinti.

Teikti duomenis GPAIS įmonės yra įpareigotos nuo 2018 m., tiesa, iš pradžių dėl sistemos netobulumo – ne visa apimtimi, o prisitaikymo prie GPAIS pereinamasis laikotarpis baigėsi 2018 m. gruodį.

„Deja, visos GPAIS problemos, apie kurias verslas kalbėjo 2018 m. pabaigoje, po daugiau nei metų tebėra visiškai aktualios“, – konstatuoja Raminta Radavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė.

Įstatymas numato, kad duomenis GPAIS, kuriai kurti ir diegti išleista per 2,5 mln. Eur, privalo teikti tūkstančiai įmonių – atliekų tvarkytojai, supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai, taip pat dalis bendrovių, kurių veikloje susidaro atliekų. Kaip VŽ informavo Aplinkos ministerija, 2020 m. sausį GPAIS naudojosi apie 30.000 subjektų, 2019 m. pradžioje tokių buvo 21.000.

„GPAIS yra labai geras ir reikalingas dalykas, kontrolė atliekų sektoriuje būtina. Tačiau kol kas GPAIS funkcionalumas yra tragiškas. Pažymas apie atliekų sutvarkymą ir toliau ranka išrašome. Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kurie tikrina įmones, GPAIS iš esmės nesinaudoja, tad užtikrinti geresnės kontrolės sistema nepadeda“, – tvirtina Andrius Markevičius, padangų tvarkymo UAB „Antrinis perdirbimas“ direktorius.

Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovas, pritaria: nors buvo numatyti pereinamieji etapai ir bandyta taisyti klaidas, GPAIS tinkamai neveikia ir po dvejų metų.

„Rinkos dalyviai ir valstybės tarnautojai tapo šios sistemos įkaitais“, – sako jis.

Anot R. Radavičienės, LPK ir jai priklausančios įmonės buvo vienos bendros atliekų apskaitos sistemos iniciatorių. Buvo viliamasi, kad ji padės išspręsti atliekų kontrolės problemas, užtikrins vienodas konkurencines sąlygas, ištrauks kai kuriuos verslus iš šešėlio, aprūpins įmones patikimais statistiniais duomenis, kurie padės planuoti investicijas, ieškoti rinkų, pradėti naujas veiklas.

„Tačiau šių puikių tikslų įgyvendinimas buvo absoliučiai netikęs. Kuriant sistemą su praktikais diskutuojama nebuvo bijant kokios nors įtakos, ir taip buvo sukurta dabartinė GPAIS, kur daug kas nenumatyta, daug kas neapgalvota ir išvis – daug ko yra per daug“, – sako ji.

Vienas deklaruotų  GPAIS kūrimo tikslų buvo administracinės naštos verslui sumažinimas. Rezultatas priešingas – daliai įmonių teko samdyti papildomų žmonių, kurie užsiima tik duomenų teikimu GPAIS, kitos šią funkciją delegavo vadovams ar vadybininkams, iš kurių šis darbas atima daugybę laiko ir atitraukia nuo tiesioginių pareigų.

„Mūsų įmonė sutvarko 11.500 t padangų atliekų, tam reikalingas papildomas žmogus, kuris dirba tik su GPAIS. Apytiksliai skaičiuojant, šio darbuotojo atlyginimui per mėnesį reikia skirti 1.200 Eur su mokesčiais, tai 15.000 Eur per metus, dar šiek tiek kainuoja jo darbo vieta. Taigi, vien dėl GPAIS tonos atliekų sutvarkymas pabrango 1,5 Eur“, – skaičiuoja A. Markevičius.

Greta Varnaitė-Venskienė, Kauno UAB „Starna“ komercijos direktorė, sako, kad palyginti nedidelė bendrovė negali sau leisti turėti atskiro žmogaus, kuris galynėtųsi su GPAIS, įmonės buhalterė ir taip darbo turi per akis, todėl GPAIS vingrybes tenka narplioti jai pačiai.

„Nedidelėse įmonės tuo paprastai užsiima direktoriai, jų pavaduotojai. Be proto savo laiką gaištame, sukamės, darome taip, kaip įsivaizduojame, kad reikia, stengiamės nepažeisti įstatymų. Per tuos metus, kai baigėsi GPAIS pereinamasis laikotarpis, visiškai niekas nepagerėjo“, – kalba ji.

Anot R. Radavičienės, GPAIS tokia paini, kad nemažai įmonių ją pildo, kaip išmano, rizikuodamos padaryti ką nors ne taip.

„Nuo tada, kai ministerija paskelbė, kad GPAIS privalu naudoti, keliame retorinį klausimą – ar sistema tikrai veikia. Taip pat klausiame, kas liktų atsakingas, jei verslas būtų apkaltintas, kad nesinaudoja sistema, naudojasi netinkamai ar ne visa apimtimi“, – sako LPK atstovė.

A. Markevičius pasakoja apie vieną iš daugybės verslininkus varginančių situacijų: jei įmonėje nėra paskirto specialaus įgalioto asmens, norint iš įmonės išvežti atliekas ar jų įvežti, vadovas su e. parašu turi 3 kartus prisijungti prie sistemos ir tai patvirtinti.

„Ir tai reikia padaryti tą pačią minutę, kai mašina išvažiuoja iš kiemo. Nesvarbu, kad vadovas tuo metu gali būti verslo susitikime, verslo kelionėje, pas gydytoją. Kažkada panašiai buvo su i-VAZ sistema, bet VMI per mėnesį sugebėjo tai ištaisyti“, – lygina jis.

Anot G. Varnaitės-Venskienės, šia prasme situacija net pablogėjo – anksčiau įmonė galėjo sistemoje suformuoti lydraštį, kad atliekos bus paimtos kitą dieną, o pasibaigus pereinamajam GPAIS laikotarpiui deklaruoti reikia čia ir dabar.

„Šiuo metu esu Vilniuje, o šiukšlės iš įmonės turi išvažiuoti. Jei į Kauną negrįšiu laiku, neprisijungsiu prie sistemos, o mašina su šiukšlėmis išvažiuos, mus nubaus“, – sako verslininkė.

Pertekliniai reikalavimai

Pasak Povilo Baltusevičiaus, aplinkosaugos konsultacijų UAB „Biosistema“ direktoriaus, GPAIS tebeturi daugybę funkcinių trūkumų. Pvz., gamintojai ir importuotojai negali matyti suminio gaminių ir pakuočių srautų kiekio per ketvirtį – verslininkai kopijuoja savo pačių suvestus duomenis ir „Exel“ lenteles ir ten iš naujo skaičiuoja, nes šių duomenų reikia tvarkant ir planuojant mokesčius bei išlaidas. Iki šiol neveikia licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų GPAIS modulis – jos nemato savo narių suvedamų duomenų, tad šie yra priversti organizacijoms dar kartą teikti tuos pačius duomenis. Dalis organizacijų negali pateikti ataskaitų apie įvykdytas užduotis, įgyvendintas švietimo programas, o kol ataskaitos nepateiktos per GPAIS, atsakingos institucijos nevykdo kontrolės.

Dar viena GPAIS „įdomybė“, anot to, – reikalavimas, kad gamintojai ir importuotojai, vesdami gaminių apskaitą, prie kiekvieno jų privalo nurodyti veiklos būdą, t. y. ar gaminiai tiekiami mažmeninei, didmeninei, nuotolinei prekybai. Įmonei, kuri turi dešimtis ir tūkstančius prekinių vienetų, tai didžiulės laiko sąnaudos.

„Tačiau niekas iki šiol neatsakė, kokia iš šios informacijos nauda valstybei ar verslui – nuo to nepriklauso nei taršos mokestis, nei atliekų tvarkymo užduotys“, – stebisi konsultantas.

Gamintojai ir importuotojai, teikdami informaciją GPAIS, prie kiekvieno prekinio vieneto pakuotės taip pat turi nurodyti, perdirbama ji ar ne.

„Šis kriterijus neapibrėžtas – neaišku, ar kalbama apie perdirbimo galimybę apskritai, ar apie galimybę perdirbti Lietuvoje ir t. t. Šią informaciją įmonės turi nurodyti jau treti metai, nors teisės aktų pakeitimai, kuriems atsiradus taptų prasminga tai daryti, nes pigtų perdirbamos pakuotės tvarkymas, turėtų įsigalioti dar tik kada nors ateityje. Dabar tai visiškai nereikalinga administracinė našta verslui, ypač turinčiam didelę prekių nomenklatūrą“, – tvirtina P. Baltusevičius.

Jo teigimu, dėl sistemos netobulumo inspektoriai negali efektyviai kontroliuoti verslo, neturi galimybės ir jo konsultuoti.

„Inspektoriai vienus duomenis mato savo GPAIS aplinkoje, o kitus mato įmonė savo GPAIS aplinkoje, nors tai tos pačios vidaus rinkai patiektų pakuočių metinės ataskaitos. Kaip tada inspektoriai gali vykdyti efektyvią kontrolę, kuriais duomenimis iš tikro reiktų vadovautis?“ – retoriškai klausia P. Baltusevičius.

Pakibo ore

Įmonėms nuolat keliant GPAIS problemas, ministerijoje buvo suburta darbo grupė sistemai tobulinti, į kurią aktyviai įsijungė ir verslo atstovai. Tačiau rezultatų kol kas nematyti.

„Darbo grupė turi keletą pogrupių, vyko reguliarūs susitikimai, buvo suformuoti problemų sąrašai, sudėlioti prioritetai, ką reikia daryti pirmiausia. Visa tai kol kas pakibę ore – pastarasis posėdis vyko pernai rudenį, mes iki šiol nesame gavę jo protokolo, kur būtų užfiksuoti visi problemų sąrašai“, – sako R. Radavičienė.

„Tarpusavyje pasišnekame, kad tos darbo grupės dirba daugiau garui nuleisti, sudaryti iliuzijai, kad įsiklausoma į verslo nuomonę“, – kalba P. Baltusevičius.

Aplinkos ministerijos teigimu, identifikuoti GPAIS veiklos sutrikimai taisomi, vykdant diegėjo garantinio laikotarpio įsipareigojimus. Be to, atsižvelgiant į GPAIS tobulinimo darbo grupės sprendimus, šiuo metu rengiami viešojo pirkimo dokumentai GPAIS funkcionalumų tobulinimo ir integracijos su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis (VMI išmaniosios mokesčių administravimo sistemos elektroninių važtaraščių posistemiu, „Regitros“ planuojama įdiegti transporto priemonių savininkų apskaitos sistema ir kt.) bei atliekų tvarkytojų verslo valdymo sistemomis paslaugoms įsigyti.

„Viešųjų pirkimų būdu įsigijus paslaugas, planuojama įgyvendinti GPAIS pakeitimus pagal darbo grupėje nustatytų prioritetų eiliškumą. 2020–2021 m. tobulinant GPAIS funkcionalumus, bus atsižvelgta ir į naujus teisinius reikalavimus, įgyvendinant ES žiedinės ekonomikos paketą“, – VŽ nurodė ministerija.

GPAIS buvo sukurta ir įdiegta įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą, kurio biudžetas siekė 2,87 mln. Eur, iš kurių panaudota 2,505 mln. Eur, – dalį lėšų pavyko sutaupyta per viešuosius pirkimus, informavo Aplinkos ministerija. Įgyvendinant projektą, buvo parengtas GPAIS veiklos modelis, įsigyta techninė ir programinė įranga, sukurta ir įdiegta informacinė sistema, jos kūrimo bei diegimo metu vykdyta techninė priežiūra. GPAIS sistemos diegėja – UAB „Algoritmų sistemos“.

Pradėjus veikti GPAIS, papildomai sistemos techninės įrangos ir operacinių sistemų veiklai ir saugumui užtikrinti 2018–2019 m. išleista apie 54.000 Eur. GPAIS funkcionalumams pritaikyti prie naujų Juridinių asmenų registro reikalavimų, įsigaliojusių nuo 2019 m. sausio 1 d., – dar 12.075 Eur.

Šaltinis: „Verslo žinios“